- apsigimęs
- (-usi)
прирожденный
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
apsigimęs
Смотреть что такое "apsigimęs" в других словарях:
išpenėti — išpenėti, ìšpeni, ėjo tr. 1. SD1199, R369, Lnkv, Btg, Vvs, Lz, Šlčn išmaitinti, iššerti: Vis trys sūnai išpenės momą Dglš. Anas apsigimęs tinginys, tai badu numirs; o kai bus žmona darbšti, tai ir save, ir jį išpenės LTsIV166. Karvių kiek nori… … Dictionary of the Lithuanian Language
mikčioti — mikčioti, ioja, iojo 1. intr. I su užsikirtimais kalbėti, miksėti; meknoti: Mermeklis mikčio[ja] šnekėdamas: i i i, mi mi mi J. Ė kai gieda, nemikčioja OG317. Jis mikčiodamas kalba, taip apsigimęs Grz. Ir dabar sunkiai šneka, mikčioja Pc. Kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergimti — pergimti, pergim̃ti, sta, pergimė 1. intr. gimti iš naujo; pasidaryti kitokiam: Toks apsigimęs, jau nebepargims Slnt. Naujoj vietoj žmogus lyg per nauja pergimsta Vj. | refl.: Aš jau nebepersigimsiu – koks esmu, toks ir būsiu Ds. 2. tr. gimti… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsigimėlis — užsigìmėlis, ė smob. (1) kas apsigimęs, užsigimęs: Ką, a mes tokie užsigìmėliai esam! End … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
šunburna — šunburnà scom. (2) 1. Tv, Plt apsigimęs, negražus žmogus, kurio veidas panašus į šuns snukį. 2. Všv žr. 1 šunburnis 1. 3. žr. 1 šunburnis 2: Tas šunburnà kalba kaip su rietais Šts. 4. žr. 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
švapkis — švãpkis, ė smob. (2) Vdk, švàpkis (2) KI589, KŽ 1. žr. švepkis 1: Ans jau toks apsigimęs, švãpkis Kltn. Nesuprasi tos švãpkės: švapa be dantų kažką Ggr. Švapėk čia kaip švãpkė nešvapėjusi Vvr. 2. kas mėgsta plepėti, taukšti niekus: Tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
